Įsivaizduokite, jog valstybė Jums skiria pinigų, bet Jūs patys savo noru jų atsisakote.
Finansų specialistų kasdieninė darbo patirtis parodė, jog daugelis žmonių efektyviai neišnaudoja valstybės teikiamų lengvatų finansinėms išlaidoms sumažinti ar gyvenimo kokybei gerinti.
Dėl šios priežasties inicijuotas socialinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti “Kokios Lietuvos gyventojų žinios apie jiems priklausančias lengvatas”.
Šiais metais Finansinių sprendimų agentūros, anketinės apklausos būdu, atliktame tyrime dalyvavo 1020 respondentų iš visos Lietuvos.
Atliekant apklausą, gyventojų buvo klausiama kokias pagrindines paramas/lengvatas jie žino, kokiomis naudojasi ir kokios lengvatos/paramos juos domina (sąrašas straipsnio apačioje).
Tyrimo rezultatai parodė, kad 43% apklaustųjų nesinaudoja jokiomis valstybės teikiamomis lengvatomis, nors net 99% apklaustųjų apie nors vieną iš lengvatų yra girdėję.
Lietuvoje yra platus spektras teikiamų paramų/lengvatų, į kurias gali pretenduoti didžioji dalis gyventojų. Pagrindinė problema yra ta, jog gyventojai neieško arba nežino kaip ieškoti informacijos apie paramas/lengvatas ir yra įsitikinę, kad paramos priklauso tik socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms.
Viešoje erdvėje ar žiniasklaidoje pateikta informacija apie lengvatas/paramas nėra susisteminta taip, kad kievienas gyventojas skaitydamas tikrai atpažintų save. Todėl skatiname gyventojus pradėti patiems domėtis kokiomis paramomis ar lengvatomis jie gali naudotis ir kreiptis į specialistus, kurie kiekvieno gyventojo situaciją analizuoja individualiai ir nukreipia teisingo dokumentalaus susitvarkymo ir pačios lengvatos faktinio gavimo link.
Nepaisant paramų įvairovės, dauguma žmonių, vadovaujasi mąstymu, jog valstybė paramas ar lengvatas skiria tik tam tikroms socialinėms grupėms (pensininkams, neįgaliesiems) arba mažesnes, nei vidutinio darbo užmokesčio pajamas gaunantiems asmenims. Deja, lietuviai dar nėra linkę skirti laiko savo ir savo šeimos naudai ir domėtis lengvatų pokyčiais, bei sąlygomis arba nežino, kad gali kreiptis į specialistus, kurie tokią informaciją pateikia susistemintai. Problema taip pat išlieka didelė, kad Valstybės skiriamos lengvatos/paramos nėra reklamuojamos populiariais viešais kanalais, tad dėl galimai priklausomų pinigų reikia domėtis patiems arba naudotis specialistų pagalba, nes automatiškai paramų pinigų į sąskaitą niekas neperveda.
Šiame straipsnyje ypatingai atkreipiamas dėmesys ir išskiriamos kelios paramų formos, kurios priklauso didžiąjai daliai gyventojų, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties ir gaunamų pajamų dydžio.
Remiantis gautais tyrimo rezultatais, daugiau nei 50% apklaustųjų nežino apie paramas būstui įsigyti mieste arba rajone. Šių paramų reikalavimai keičiasi kiekvienais metais ir ne retai metų eigoje dar vyksta tam tikrų korekcijų (vien per 2022m. pakeitimų buvo 3 kartus).
Didžioji dalis gyventojų teoriškai paramų sąlygas būstui įsigyti atitinka pagal svarbius kriterijus, tačiau remdamiesi pasenusia informacija arba draugų, kaimynų, giminaičių patirtimis, – neieško atsinaujinusių sąlygų ir prieš įsigydami būstą nepasidomi paramų galimybėmis asmeniškai jų situacijai ir praktiniu keliu link jų gavimo.
„Tokia statistika liūdina, kadangi paramų būstui įsigyti yra net ne viena, bet daugelis gyventojų yra girdėję tik apie vieną paramą ir dažnu atveju visos jų turimos žinios dėl šios paramos gavimo sąlygų yra pasenusios. Tik nuo minties apie nuosavą būstą ypatingai svarbu visus “namų darbus” atlikti iš eilės. Pirmas žingsnis turi būti konsultacija su specialistu apie būsto paramas, kadangi pirmiau gavus kreditą – paramos atgaline data sutvarkyti neįmanoma. Ypatingai daug gyventojų šio eiliškumo nežino ir praranda nuo 13 000 Eur iki 26 000 Eur, nes pirmiau tvarkosi būsto kreditą, o ne paramą.“ teigia poskyrio vadovė/finansų koordinatorė Viltė Lubytė.
Kita kiekvienam gyventojui reikšminga lengvata ir priklausanti tiek dirbantiems pagal darbo sutartį, tiek pagal individualios veiklos pažymą yra gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Asmenys, mokantys 15% -20% gyventojų pajamų mokestį, turi galimybę susigrąžinti 20% nuo atliktų įmokų į savarankiško taupymo produktus (kaupiamasis gyvybės draudimas, III pensijų pakopa).
VMI duomenimis, 2021 metais tik 304 tūkst. gyventojų pasinaudojo GPM lengvata, susigrąžindami nuo įneštos sumos savo taupymui, likusieji gyventojai – šios paramos neišnaudoja.
Finansinių spendimų agentūros atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 22,8% apklaustųjų žino šią lengvatą, 7,3% ja naudojasi, o 17,3% respondentų teigė, jog tokia lengvata juos domina. Tokie rezultatai leidžia daryti išvadą, kad yra individualios informacijos trūkumas ir finansinio raštingumo spraga, kaip pradėti šia lengvata naudotis, kuri iš tiesų domina ir dar ne mažiau svarbu kaip efektyviai ją išnaudoti siekiant savo ir savo šeimos išsikeltų finansinių tikslų.
Finansų ministerija 2021 m. pateikė siūlymą atsisakyti šios lengvatos, dėl mažo gyventojų veiksnumo naudojantis ja, tačiau toks lengvatos panaikinimas dar labiau sumažintų ir taip Lietuvoje žemo finansinio raštingumo rodiklius rūpintis savo finansine dabartimi ir ateitimi.
“Savarankiškas taupymas per kaupiamąjį gyvybės draudimą, naudojant valstybės lengvatą ir gavus ją reinvestuojant atgal į sutartį papildomomis įmokomis, gyventojams padeda ne tik išvengti infliacijos, bet ir apsaugo nuo nereikalingo kapitalo “sudeginimo kojinėje”. Nesekant asmeninių/šeimos išlaidų, taupomus pinigus išleidžiame ir apgaudinėjame tik patys save, jog per ateinančius 20 metų sukaupsime norimas sumas be papildomų įrankių disciplinos. Sudarant tokias sutartis, būtinai nurodomas ilgalaikio taupymo tikslas, o gyventojai gali pradėti nuo pačių minimaliausių įmokų – 1 Eur, 2 Eur ar 3 Eur per dieną. Toks minimalios įmokos dydis (30 Eur/mėn) nuo minimalios algos (540 Eur “į rankas“) sudaro tik 5,5% pajamų. Tai reiškia, kad ir minimalią algą uždirbantys asmenys gali ugdyti taupymo įprotį ir tuo pačiu tokį asmeninį sprendimą remia ir valstybė“ – dalinosi Viltė Lubytė.
Primename, kad vienas dirbantis gyventojas gali susigrąžinti iki 300 Eur per metus už įnašus į kaupiamojo gyvybės draudimo ar III pensijų pakopos sutartis. Lengvata užfiksuojama visam sutarties laikotarpiui ir ja galima naudotis už save, už sutuoktinį, bei už vaikus iki 18 metų.
Klaidinga nuomonė yra susidariusi ta, jog daugelis žmonių gyventojų pajamų mokesčio lengvatos naudojimą per kaupiamąjį gyvybės draudimą supranta tik kaip taupymą pensijai, kas iš tiesų gali lemti tokį mažą procentą ja besinaudojančių asmenų. Akcentuojame, jog naudojantis anksčiau įvardintais finansiniais įrankiais bei naudojantis GPM lengvata, greičiau galima pasiekti individualių tikslų kam dažniausiai pritrūksta lėšų ir sistemingumo norint jas sukaupti: pradiniam būsto įnašui, anksčiau grąžinti būsto paskolai, odontologijai, naujam automobiliui ir kt.
Maksimali šios lengvatos išnaudojimo galimybė ir finansinis planas sudaromas su finansų koordinatorių pagalba, tokiu būdu sudėtinga įstatymų kalba paverčiama paprasta, kiekvienam suprantama kalba, kas suteikia galimybę neklaidžioti tarp įstatymų labirintų.
Gauti tyrimo rezultatai, taip pat skatina atsižvelgti į lengvatų panaudojimą vaikams. Net 20,1% respondentų naudojasi ne tik “vaiko pinigais”, bet ir papildomomis išmokomis vaikams ir 15,4% naudojasi lengvatomis moksleiviams. Grįžtant prie GPM lengvatos panaudojimo procento, kas yra 7.3%, išvada tokia, jog daugiau nei pusė lengvatomis vaikams besinaudojančių asmenų, gaunamų lengvatų neapjungia į vieną, kad gauti maksimalią šeimos finansinę naudą.
“Susitikimų su šeimomis metu, klausiame tėvų – kokią pinigų sumą jie norėtų skirti, sulaukus vaikui 18 metų ir kokiam tikslui ta pinigų suma būtų skiriama. Įvardijamos sumos varijuoja tarp 10 000 Eur iki 40 000 Eur, o tėvų atsakymas paprastas – bus skiriama savarankiško gyvenimo pradžiai, t.y. studijoms, pragyvenimo išlaidoms studijų metu, vairuotojo teisėms, automobiliui, būsto pradiniam įnašui ir kt., tačiau į klausimą – kaip planuojate sukaupti šią sumą, dažniausias atsakymas “taupysime banko sąskaitoje”. Siekiame parodyti šeimoms kelius, kuomet vienos gaunamos lengvatos naudojimas gali sugeneruoti kitą lengvatą, o papildomas jos tikslingas naudojimas reinvestuojant, generuoja dar papildomus pinigus.
Procesas paprastas, tik reikia sudaryti planą ir jo laikytis” – lengvatų vaikams apjungimą pakomentavo grupės vadovė/finansų koordinatorė Akvilė Petrašiūnaitė
Finansinių sprendimų agentūros pagrindinė misija yra didinti finansinį raštingumą Lietuvoje ir jog kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų nuoširdų savo asmeninį finansų koordinatorių.
Šio tyrimo rezultatai parodė faktą, kad lengvatos gyventojus domina, tačiau net 43% nedaro veiksmų jomis pasinaudoti.
Siekiamybė ta, jog būtent šis gyventojų procentas nuolat mažėtų ir kuo daugiau gyventojų gautų susistemintos aiškios informacijos apie jiems priklausančias lengvatas pagal jų asmenines gyvenimo aplinkybes ir ne tik pradėtų domėtis jomis, bet su specialistų pagalba kasmet ar atsiradus gyvenimo pokyčiams (darbo pasikeitimas ,santuoka, vaiko gimimas, gyvenamosios vietos pasikeitimas ir kt.) atnaujintų žinias kokiomis papildomomis lengvatomis gali pasinaudoti.
Pateikiame pagrindinių valstybės teikiamų lengvatų sąrašą:
– Parama būstui įsigyti mieste
– Parama būsto nuomai
– Parama būsto nuomai su išsipirkimu
– Regiono subsidija įsigyjant būstą jaunoms šeimoms
– GPM lengvata savarankiškui taupymui iki 300 Eur/m. (kaupiamasis gyvybės draudimas, III pakopa)
– Kompensacija šildymui
– Kompensacija dantų portezavimui
– Kompensacijia vaikų dantų tiesinimui
– Parama gausioms šeimoms
– Pelno mokesčio lengvata įmonėms
– Labai mažų įmonių pelno mokesčio lengvata
– Mokesčių lengvata dirbant su individualios veiklos pažymėjimu
– Papildomos išmokos vaikams
– Papildomos išmokos mokiniams
– Karšto vandens išlaidų kompensacija
– Geriamo vandens išlaidų kompensacija
– Parama daugiabučio renovacijai
Sąvokos:
GPM Lengvata – piniginis valstybės skatinimas gyventojams, mokantiems pajamų mokestį 15%, 20%. Galimybė susigrąžinti dalį (20%) nuo įmokėtų įmokų į kaupiamąjį gyvybės draudimą (už save, už sutuoktinį, už vaikus iki 18m.)
GPM reinvestavimas į kaupiamojo gyvybės draudimo sutartis – GPM lengvata gaunama po pajamų deklaravimo į asmeninę banko sąskaitą. Gautą lengvatą pervedus rankiniu būdu į kaupiamąją sąskaitą, kitais metais deklaravus pajamas gaunami papildomi 20% nuo įneštos sumos.
Socialinį tyrimą atliko: UAB Finansinių sprendimų agentūra
Straipsnį parengė: Viltė Lubytė, Akvilė Petrašiūnaitė
