Net 8 iš 10 lietuvių į pensiją norėtų išeiti anksčiau, o kas trečias mažesnės nei 1000€ pensijos neįsivaizduoja.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) statistikos duomenimis, Lietuva yra prasčiausiųjų ketvertuke tarp 49 kitų statistikoje minimų valstybių, nes Lietuvoje santykis tarp buvusių pajamų ir gaunamos pensijos yra 31%. Kitaip tariant pajamos išėjus į pensiją krenta nuo 100% iki 31%.
Šiai dienai pensinis amžius Lietuvoje yra 65 metai, šis skaičius palaipsniui didėja, todėl tikėtina, kad į pensiją dabartinis 30-metis išeis 70-ies metų.
Dėl senstančios visuomenės ir darbingo amžiaus žmonių skaičiaus mažėjimo, valstybei vis sunkiau išlaikyti pensinio amžiaus žmones. Šiai dienai valstybinė „Sodros” pensija jau negali užtikrinti orių senjorų gyvenimo sąlygų, o ateityje situacijai pagerėti šansų nelieka ir dėl demografinių rodiklių.
Nepaisant pensijos sistemos pertvarkų, daugelis Lietuvos valstybės gyventojų, vadovaujasi mąstymu, jog finansinį ateities saugumą jiems turi užtikrinti valstybė, todėl lietuviai dar nėra linkę patys rūpintis savo ateities saugumu. Nėra linkę taupyti, o ypač investuoti.
Finansinio raštingumo įtaka:
Tarptautinės reitingų agentūros „Standard & Poor’s Ratings Services” duomenimis, Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas yra vertinamas kaip vidutinio lygio, nes tik 39% suaugusiųjų laikomi finansiškai raštingais.
Gyventojams nesigilinant į Lietuvoje vyraujančią finansinę sistemą, neišmokstama susitaupyti pinigų, kas dažnai priveda prie kreipimosi į įvairius kreditų teikėjus, dėl ko vėliau dar labiau finansiškai nukenčiama.
Ypač jauni žmonės mažai galvoja apie ateities pensiją, o dabartiniai pensininkai dėl gaunamų pensijų dydžio atsiduria ties skurdo riba. Dažnai nustembame kai išvystame užsieniečius senjorus, kuriems finansinė padėtis leidžia pramogauti, keliauti, bei visą gyvenimą dirbus, senatvėje gyventi pilnavertį gyvenimą. Tačiau stebėtis nereikėtų, nes beveik visoje Europoje pensijų sistema yra daugiapakopė, o valstybės gaunama pensija sudaro tik 20% buvusio darbo užmokesčio, žmonės kaupia savarankiškai, kad pensija siektų 80%- 100% pajamų.
Socialinis tyrimas “Kelių metų norėtumėte išeiti į pensiją?”
Atsižvelgiant į šių dienų pensinio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę ir siekiant išsiaiškinti dar nesulaukusių pensijos gyventojų požiūrį į esamą situaciją ir planuojamus pensijoje poreikius, UAB „Finansinių sprendimų agentūra“ atliko socialinį tyrimą “Kelių metų norėtumėte išeiti į pensiją?”.
Tyrimui atlikti buvo naudojamas kiekybinis apklausos metodas. Tyrime dalyvavo 1000 dalyvių iš visos Lietuvos, sutikusių nuoširdžiai atsakyti į klausimus – kelių metų jie norėtų išeiti į pensiją ir kokio dydžio pensija juos tenkintų.
Kiekvienam respondentui buvo galima pasirinkti vieną iš pateiktų 4 amžiaus variantų, kada jie norėtų išeiti į pensiją: 50-ies, 55-erių, 60-ies ar 65-erių metų pagal įstatymą?
Sumą, kokios pensijos norėtų, buvo prašoma laisvai įvardinti patiems.
Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių yra iki 40-ies metų amžiaus gyventojai, kas leidžia įvertinti jaunimo požiūrį į būsimą pensiją ir daugumos nuomonė, jog į pensiją norėtų išeiti ne vėliau kaip iki 60-ies metų. Daugelis dalyvių nuo 40-ies metų drąsiai reiškė savo nuomonę, jog pensijos laukti iki 65-erių metų taip pat nenorėtų.
Rezultatai:
Tyrimas atskleidė, jog net 8 iš 10-ies lietuvių į pensiją norėtų išeiti bent 5 metais anksčiau, nei šiuo metu galiojantis pensinis amžius.
19% apklaustųjų išreiškė norą į pensiją išeiti 55-erių metų ir net 18% dalyvių įvardino, jog 50-ies metų jubiliejaus proga išėjimas į pensiją jiems būtų dar viena šventė.
Vertinant rezultatus norimam pensijos dydžiui, kas trečias iki 30-ies metų dalyvis pensijos neįsivaizduoja mažesnės nei 1000€, o rezultatuose dominuoja ir didesnės nei 1500€ sumos, tačiau 24% apklaustų įvardina, jog pensija iki 800€ taip pat juos tenkintų. Didžioji dalis tyrimo apklaustųjų patenka į 30-40-ies amžiaus kategoriją, kurių daugelis norima pensija laiko 1500€ – 2000€ siekiančią sumą.
Apibendrinant tyrimo rezultatus, Lietuvoje 8 iš 10-ies į pensiją norėtų išeiti anksčiau nei 65 metų, o 7 iš 10-ies mažesnės nei 800€ pensijos neįsivaizduoja. Pensijos nuo 1000€ norėtų kas trečias apklaustasis.
Rekomendacijos:
Norint išėjus į pensiją jaustis komfortiškai, svarbu darbingame amžiuje užsitikrinti 80%- 100% pajamų siekiančią pensiją. Padidinti pensiją žmogus gali kuo anksčiau pradėjęs savanoriškai kaupti pensijai, naudodamasis kaupiamosiomis ir valstybės skatinamosiomis priemonėmis.
Pasak Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidento Artūro Bakšinsko: „Vakarų patirtis rodo, kuo įvairesnis kaupimas senatvei, tuo didesnės pensijos gali tikėtis žmogus”.
Rūpintis savo pensija yra prioritetinė užduotis nuo pat įsitraukimo į darbo rinką. Norint nejausti nerimo dėl savo ateities, reikia imtis ir veiksmų patiems. Atkreipiame dėmesį, kad didžioji dalis gyventojų, kurie papildomai kaupia pensijai, taupo tik II pakopos pensijų fonduose, kas pensijoje sudarys dar apie 10-20% buvusių pajamų.
Nors Lietuvoje žmonės linkę gyventi šia diena, negalvodami apie rytojų, bei linkę išleisti daugiau nei uždirba, esame pažangios šalies gyventojai, kurie gali pakeisti visus statistinius rodiklius detaliai pasidomėję savo situacija bei susidarę savo pajamų bei išlaidų sistemą, prisiimdami atsakomybę už savo ateitį.
UAB „Finansinių sprendimų agentūros“ pagrindinė misija yra didinti finansinį raštingumą Lietuvoje ir jog kiekvienas Lietuvos pilietis turėtų savo asmeninį finansų koordinatorių. Tokiu būdu, konsultuodamiesi su finansų srities profesionalais, žengdami koja kojon su pokyčių srautu finansų sektoriuje – pasieksite savo užsibrėžtų ateities tikslų.
Laukime pensijos kaip laiko, kuomet galima pailsėti nuo darbų ir gyventi džiaugsmingą, pilnavertį gyvenimą kiekvieną dieną. Išugdant tradiciją taupyti, susikursime ateitį sau ir išmokysime ateities kartas pasiekti didesnę finansinę laisvę, bei didesnį finansinio raštingumo lygį.
UAB Finansinių sprendimų agentūra
Parengė: Akvilė Petrašiūnaitė, Viltė Lubytė
